Parapijos choras

2019 M. CHORISTŲ VASAROS KELIONĖ

Liepos 24 d. Šv. Jurgio bažnyčios choristai išsiruošė į tradicinę vasaros kelionę. Po ryto mišių, drauge su klebonu, išvykome Klaipėdos kryptimi.

Pirmasis sustojimas - Gargždai. Miestas prie Minijos upės, žymintis istorinę ribą su Mažąja Lietuva. Gražiausias lankytinas objektas mieste yra Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, pasatyta 1989 - 1990 m. Postmodernistinio stiliaus mūrinė bažnyčia yra 22 m aukščio, į dangų stiebiasi 53 m aukščio bokštas, kurio viršuje pritvirtintas Australijos lietuvių dovanotas laikrodis. Paradines bažnyčios duris puošia varinė Šv. Arkangelo Mykolo skulptūra, sverianti 800 kg. Bažnyčios klebonas dek. kan. Jonas Paulauskas papasakojo apie šventovę ir pakvietė pabendrauti, pasikeičiant bažnyčių chorais. Mūsų choras pagiedotų Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, o gargždiškiai - Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje. Choristams patiko toks pasiūlymas, verta pagalvoti, o dar reikia paminėti, kad netoli bažnyčios, legendinėje ,,Bulvės" valgykloje, verdami skaniausi Lietuvoje cepelinai. Šį kartą cepelinų nevalgėme, juos ragausime, kai kitą kartą apsilankysime Gargžduose.

O toliau - Klaipėda. Aplankysime Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią ir pasidairysime po senamiestį. Klaipėdos mieste yra nemažai Dievo namų, bet mes norėjome apsilankyti ir pasimelsti šioje šventovėje, kuri turi unikalią kūrimosi, raidos ir atgavimo istoriją. Prasidėjus N. Chruščiovo ,,atlydžio" laikotarpiui, 1956 m. buvo duotas leidimas statyti naują, modernaus stiliaus, su 70 m bokštu bažnyčią, pagal architekto Juozo Baltrėno projektą. Per tris metus tikintieji už suaukotas lėšas pastatė 63 metrų ilgio ir 25 metrų pločio bažnyčią, talpinusią apie 3 tūkstančius žmonių. Bet komunistinė A. Sniečkaus valdžia buvo priešiška katalikiškai veiklai Lietuvoje, todėl Marijos Taikos Karalienės bažnyčios taip ir nebuvo leista atidaryti. Bažnyčios statytojai buvo apkaltinti kyšininkavimu, spekuliavimu ir nuteisti. 1962 m. prasidėjo bažnyčios griovimo darbai. Dekoracijos buvo užteptos derva, centrinis altorius išdaužytas ir užtinkuotas, išardyti kiti altoriai, sunaikinti visi puošybos elementai. Tais pačiais metais šis pastatas buvo perduotas ,,Lietuvos SSR Liaudies Filharmonijai". Teksto autorei teko lankytis tuo metu, kai bažnyčia buvo paversta filharmonijos koncertų sale, tuomet visi, apsilankę joje, kalbėjo, kad tai turėjo būti bažnyčia. Apsidairius matėsi užmūryti tarpai tarp bažnyčios kolonų ir pagrindinio altoriaus vieta, o salės grindys buvo pritaikytos žiurovui, nuo scenos kilo aukštyn. Liūdna, kad ketvirtį amžiaus tikintieji negalėjo lankytis ir melstis šioje šventovėje. Tik 1988 m. bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems. Dabar aukotojų ir mecenatų lėšomis prikelta bažnyčia pasitinka lankytojus kukliai elegantiška išorėje ir erdvi, šviesi, puošni viduje. Bažnyčios centrinio altoriaus freską 1989 m. sukūrė dailininkas Antanas Kmieliauskas , kuris ir 1960 m. buvo altoriaus Taikos Karalienės freskos autorius. Freskos centrinė figūra - dangiškosios šviesos apsupta Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų, o iš visų pusių ją supa šventieji kankinai. Apatinė freskos dalis simbolizuoja Žemės tragediją: išdėstytos svarbiausios tautos istorijoje ,,kelio stotys": trėmimas, partizanų pasipriešinimas, Kryžių kalnas. Bažnyčios vidinė erdvė turtinga freskomis:,,Kristaus krikštas" (1997 m. aut. Juozas Vosylius), ,,Dievas Tėvas" (1996 m. aut Angelina Banytė), bažnyčios kupolo freska, kur atvaizduoti Marijos gyvenimo epizodai (2018 m. aut. Juozas Vosylius). Pasimeldę nuostabioje šventovėje patraukėme pasidairyti po Klaipėdos senamiestį.

Ekskursiją pėsčiomis po miestą pradėjome nuo Teatro aikštės, kurios centre stovi aikštės puošmena - Taravos Anikė, poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus S. Dacho eilėraščio, virtusio daina, herojė. Nuo XIX a. čia veikė teatras, kuriame koncertavo daug įžymių atlikėjų.

1837 m. su Karaliausčiaus opera čia lankėsi ir jai dirigavo R. Vagneris. Kuomet Klaipėda buvo okupuota nacių, iš teatro balkono kalbą sakė ir A. Hitleris.

Toliau mūsų maršrutas tęsėsi link piliavietės kanalo, kur pamatėme veikiantį technikos paminklą, pastatytą 1855 metais. Tai vadinamasis ,,Grandinių" tiltas, kuris veikia ir šiandiena. Mums pasisekė, nes iš uosto ruošėsi išplaukti laiveliai, todėl stebėjome, kaip tiltelį lengvai pasuko du žmonės ir atvėrė laivams kelią išplaukti iš Pilies uosto. Pasukamas ,,Jūros vartų" tiltelis - vienintelis tokio tipo mechanizmas Lietuvoje. Pasigrožėję Kuršių marių ir laivų vaizdais grįžome atgal į senamiestį ir ėjome akmenimis grįsta gatve, grožėdamiesi senais statiniais, o vienoje gatvių išvydome seniausią ir aukščiausią išlikusį fachverkinės konstrukcijos sandelį - jo aukštis 16 m, jame laikydavo ir eksportuoruošdavo sėmenis. Pasidairę po senamiesčio gatveles priėjome garsųjį Biržos tiltą. Seniau jis duodavo miestui nemažai pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį - medinio tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis tranzitinis tiltas. Antrojo pasaulinio karo metu sugriautas, atstatytas 1948 m. Perėję per tiltą pamatėme miesto rotušę, kur 1802 m. viešėjo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III ir Rusijos caras Aleksandras. 1807 m., kuomet Prūsijos sostinė iš Berlyno trumpam buvo perkelta į Klaipėdą, gyveno Prūsijos karalių šeima (karalius Frydrichas Vilhelmas III su žmona karaliene Luize), o pastatas tapo laikinąja karaliaus rezidencija. Šiuo metu čia dirba Klaipėdos miesto meras. Susipažinę su svarbiausiomis miesto įžymybėmis patraukėme link Skulptūrų parko. Dabar ši vieta virto parku, tačiau tai busvusios senosios kapinės. Kapavietės buvo sulygintos sovietų valdžios įsakymu ir 1977 m. įkurtas Skulptūrų parkas. Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros. Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojama 116 įvairios tematikos meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius.

Viešnagę Klaipėdoje baigėme Giruliuose, kur ant jūros kranto buvo choristų agapė. Nuostabi diena, pilna pačių geriausių įspūdžių. Džiaugiamės, kad mūsų bažnyčios klebonas, kun. S. Matulis mecenuoja mūsų vasaros keliones, kurių metu apsilankome nuostabiose šventovėse, praplečiam savo akiratį, pabūname visi drauge.

Choristė Rita Jakutienė

_____________________________________________