Krikštas
Krikštu atsatatoma tai, kas sugriauta pirmųjų žmonių neklusnumu, nusigręžimu nuo mylinčio Kūrėjo. Priimdamas Krikštą, žmogus pritaria Dievo meilės apstybei, pasirodžiusiai per Jėzaus mirtį ir prisikėlimą.
Krikštydama žmones Bažnyčia tęsia Kristaus misiją: ,,Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs" (Mt 28, 19-20).
Kūdikius ir mažus vaikus galima krikštyti nuo gimimo, o vaikai nuo 7 metų krikštijami tik pakankamai pasiruošę, išmokę svarbiausias katalikiškas maldas ir turėtų žinoti pagrindinius krikščioniško gyvenimo aspektus bei tikėjimo tiesas.
Suaugusieji norintys priimti Krikšto sakramentą turi kreiptis į savo parapijos kunigą (pagal faktinę gyvenamąją vietą) ir įsijungti į suaugusiųjų katechumenato užsiėmimus.
Krikšto tėvai turi būti vyresni nei 16 metų, priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus, jei vedę turi būti priėmę ir Santuokos sakramentą.