Jaunimo kelionė

Jaunimo choro kelionė į Kretingą

Rugsėjo12 diena. Pirmadienio rytas, laikas, kai suaugusieji jau pluša darbuose, o vasara besimėgaujantis jaunimas vis dar skrajoja sapnų pasaulyje. Tačiau Jugio parapijos jaunimo chorelis jau rikiuojasi prie klebonijos, laukdami autobuso ir spirgėami iš nekantrumo greičiau išvykti į pažintinę - poilsinę kelionę į Kretingą, bei Palangą. Šios kelionės tikriausiai neužmirš nei vienas, ne tik todėl jog išvydome Kretingos bažnyčią ir vienuolyną, bei Žiemos Sodą, bet ir todėl, jog supratome koks stiprus yra chorelio ryšys.

Šiaulių šv. Jurgio parapijos Klebonas Saulius laimino mūsų kelionę ir drauge sukalbėta malda mus sustiprino ir lydėjo tarsi angelas sargas visoje kelionėje.

Pirmoji mūsų kelionės sustojimo vieta - Kretinga. Joje aplankėme Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijai parapiją. Ši bažnyčia yra seniausia Žemaitijoje. Pastatyta 1602 metais Kretingos valdytojo J.K. Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos. Taip pat buvo į kurtas ir vienuolynas, kuriame apsigyveno šeši pakviesti vienuoliai bernardinai. Pačioje bažnyčioje vyrauja įvairūs stiliai – gotika, renesansas, barokas. Taipogi, tiek bažnyčioje, tiek vienuolyne, galima išvysti nuostabių paveikslų, pranciškonų kankinių portretų ir kt. Viską aprodė ir papasakojo vienas iš pranciškonų brolių. Manau, jog ši bažnyčia daugumai išliks atmintyje dėl savo grožio ir išskirtinumo.

Iš bažnyčios keliavome į Kretingos dvarą, kuriuos 1875 metais nupirko grafas Juozapas Tiškevičius ir ten įkūrė Žiemos Sodą. Šiuo metu šiame sode auga 580 augalų rūšių. Įžengęs į šias patalpas pasijauti, tarsi atsidūręs stebuklingame miške, kuriame auga tokie augalai, kokių paprastai Lietuvoje neišvysi. Visus žavėjo pamatyti bananmedžiai su žydinčiais bananų žiedais ir bręstančiomis bananų kekėmis. Taipogi, šiame sode gyvenantys balinių vėžliukų šeimynos atstovai, nekreipiantys dėmesio į lankytojus tarsi norėjo sužavėti bebaimingumu ar drąsa, ar tiesiog romumu. Visus žavėjo netoli vėžlių įsikūrusi ir margaspalvė papūgėlė, vardu Barbora, mielai pasitinkanti visus savo skardžiu balseliu, bandydama atkartoti lankytojų pasakytus žodžius.

Nuvykę į Palangą ėjome įžymiąja Basanavičiaus gatve. Ši gal ir neturėjo kuo mus sužavėti, tačiau jos gale esantis tiltas, tikriausiai sužavėjo ne tik mus. Jo gale, smarkiai pučiant vėjui ir žiūrint į tolį, kur nesimato jokio kranto, suvoki, koks mažas padarėlis esi šiame milžiniškame ir greit besikeičiančiame pasaulyje, o didelės jūros bangos tarsi kalbėjo mums primindamos apie tai, kad kiekvieno mūsų gyvenime vyraujantys išbandymai tarsi audra, išbandymai, kuriuos turime įveikti, o po jų aplanko ramybė – štilis.

Paskutinė vieta, kurioje sustojome buvo pajūrys. Deja, vėjas buvo per didelis jog galėtume mėgautis paplūdimio teikiamais malonumais. Tačiau, apsistoję pušynėlyje tikrai nepasigailėjome. Neišsigandome net lietaus, kuris užklupo visus netikėtai. Tik pradėjus žaisti mūsų parapijos Klebono Sauliaus ir vadovės Gitanos organizuotus žaidimus, lietus norėjęs mus išsigąsdinti lyg supratęs, atsitraukė nepraėjus net minutei.

Kelionė buvo nuostabi. Išvydome nepakartojamų vaizdų, nemažai sužinojome apie Kretingos parapiją. Grįžus į Šiaulius, nei vienam nesinorėjo eiti namo, mat laikas prabėgo taip greitai, jog net nepajutome kaip prabėgo diena.